pareikšti

paréikšti tr. 1. tam tikru būdu atskleisti kokį nors turinį: ^ Gerbdamas protingą, savo protą pareiški, gerbdamas turtingą, savo dūšią atidengi KrvP(Rm). 2. DŽ perduoti žodžiais, pasakyti, viešai paskelbti: Kukienė sustingo visa, supratusi, kad senis dabar pareikš sūnui savo valią V.Krėv. Laikyti tai laikė [ūkį], bet kartu ir nujautė, kad anksčiau ar vėliau Kaziukas pareikš į ūkį savo teises ir nuskriaus Beneduką A.Vien. Paréiškė savo dėkingumą BŽ84. Pora dienų prieš iškilmes marti pareiškė joms, kad ji nei savo kambarių, nei lėkščių ir indų neduosianti A.Vien. Atsistosianti šalia Viliaus ir pareikšianti, kad jos vieta šalia jo, o ne kitos I.Simon. Lengviau ką pareikšti, negu pasireikšti FT. Aš tau paréikšiu visą šios dūdelės paslaptį (ps.) Ss. Ka galva neskaudėtų, y[ra] dvejokiški vaistai, be pusbonkio negaliu paréikšt Btg. | refl.: Sugrįžo sūnus, paprašė tėvą dalies, pasiréiškė tėvui, kad eis pasaulio vandravot (ps.) Ss. 3. refl. pasirodyti, pasidaryti matomam, regimam: Ejom piningų kasti, o buvę pasiréiškę tie piningai Nt. Stojos … viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate, – jau yra tarp jūsų, jau tam pasauliui pareiškės DP24. Paskui manęs užgimė… ir paskui mane pasireiškė DP24. 4. refl. iškilti aikštėn kokiam reiškiniui, ypatybei: Visuomeninės ir valstybinės santvarkos galia sp. Ši kuršių įtaka žemaičiuose yra pasireiškusi labai vėlai, tik XVI a. rš. Neretai reumatas pasireiškia po anginos rš. Žmogaus grožis ypač pasireiškia jo aktyvioje veikloje, darbe rš. ║ refl. pasirodyti su kokia nors veikla: Kur reikia veikti, kur tenka darbu pasireikšti, tavęs ten nėra V.Krėv. Tai buvo epocha, kada kiekvienas norėjo kur nors dalyvauti, kuomi nors pasireikšti V.Myk-Put. Pirm neg Liuteris pasiréiškė su evangelija savąja DP457. \ reikšti; apreikšti; įreikšti; išreikšti; pareikšti; užreikšti